šunalotas

šunalotas sm. mit. pasakų būtybė – šunimi virtęs ar paverstas žmogus; plg. vilkalotas: Jeigu pamatei kai kur šunalotą, tai greit čiupk šermukšninę kuoką ir šerk atažagaria ranka, tai atvirs vėl žmogum LTR(Kp). Močia kantrybės nutrūkus ir pasakė: – Ar neista tolyn, kad jūs šunalotais išvirstumėt! – Tik čiukš čiukš visi ir išlėkė šunim[is] LTR(Kp).